Jobo 28

₁Juk yra sidabro kasyklų

ir vietų auksui plauti.

₂Geležis išgaunama iš žemės,

o varis sodrinamas iš rūdos.

₃Žmonės įveikia tamsą

ir kasa žemės gelmėse rūdą niūrioje tamsoje.

₄Įrengia kasyklas toli nuo gyvenvietės;

tuo keliu nekeliauja niekas,

toli nuo žmonių jie darbuojasi,

kybodami ant virvių.

₅Žemės, iš kurios ateina duona,

gelmės tarsi ugnies nuniokotos.

₆Jos akmenyse slypi safyrai,

o dulkės turi aukso.

₇Kelio į ten nežino joks plėšrus paukštis,

sakalo akis jo nėra mačiusi.

₈Išdidūs žvėrys nėra per jį mynę takų,

liūtas nėra juo vaikščiojęs.

₉Žmogus susidoroja su titnagu,

išgriauna kalnus iš pamatų,

₁₀prakerta tunelius uolose.

Jo akis pastebi visa, kas brangu,

₁₁ištiria upių šaltinius,

visokias paslaptis išsiaiškina.

₁₂Bet iš kur ateina išmintis?

Kur slypi suvokimo galia?

₁₃Kaip žmogui rasti į ją kelią,

jei gyvųjų krašte jos nėra?

₁₄Bedugnė sako: ‘Čia jos nėra!’

Jūra sako: ‘Aš jos neturiu!’

₁₅Už auksą jos negalima nupirkti,

jos kainos sidabru negalima pasverti.

₁₆Ji neįperkama nei už auksą iš Ofyro,

nei už brangiuosius oniksus, nei už safyrus.

₁₇Auksas ir stiklas jai neprilygsta,

nė į auksinius indus ji neišmainoma.

₁₈Koralo ir krištolo neverta nė minėti,

nes išminties kaina viršija net perlus.

₁₉Etiopijos topazas negali su ja lygintis,

net gryniausiu auksu negalima jos atsverti.

₂₀Tad iš kur ateina išmintis?

Kur supratimo buveinė?

₂₁Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta,

nuo padangių paukščių ji paslėpta.

₂₂Prapultis ir Mirtis sako:

‘Savo ausimis tik gandą apie ją tegirdėjome’.

₂₃Vien Dievas kelią į ją težino,

tik jis težino jos buveinę.

₂₄Juk jis mato žemės pakraščius

ir stebi visa po dangumi.

₂₅Kai jis davė vėjams jėgą

ir padalijo vandenis pagal saiką,

₂₆kai davė lietui įstatus

ir nustatė kelią perkūnijai,

₂₇tada jis matė ją ir jos vertę,

ištyrė ją ir davė jai vietą.

₂₈O žmogui jis tarė: ‘Tikėk manimi,

pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis,

o vengimas pikta – protas’“.